Iškepti ką nors saldaus, puraus, traškaus, kvapnaus, gundančio – jau kiekvieno savaitgalio tradicija. Idėjų tiems skanėstams atrandu visur – internete, žurnaluose, pas drauges. Bet didžioji dalis mano kepinių -iš “Didžiosios kepinių knygos”. Forelle, pakritikuodama šią knygą Priestalo.lt forume, buvo teisi: yra ir smulkių netikslumų, kaip braškės virstančios žemuogėmis ar kokio ingredijento atsiradimas eigos aprašymo pabaigoje, yra ir visiškai nesąmoningų, tarytum “iš lempos” sukurtų ar prastai išverstų receptų – kaip trapios tešlos pyragas su persikais, kepamas aukštyn dugnu (rezultate tai gaunasi ne pyragas, o košė, nes trapia tešla uždengti persikai išlieka pernelyg drėgni, kad pyragą būtų įmanoma sėkmingai apversti). Nuotraukose neretai nurodomi aiškiai ne tie arba nebaigti gaminti patiekalai. O vis dėlto aš mėgstu kepti vadovaudamasi šia knygele: nesėkmės sukelia man didžiulę frustraciją, bet už tai pasisekimai glosto širdį ir receptorius…

Šitas pyragas – iš varškinės tešlos su aliejumi. Iš jos esu kepusi pyragėlius su uogiene, ir dar dieviškai švelnius raguoliukus su varškės-jogurto įdaru. Ir viskas pavyko – nežinau, kokia tešla savyje geriau suderina skanumą bei paprastumą – turbūt, tik keksų Vienintelis įgūdis, kokio ji reikalauja – minkymo atkaklumas. Nors, net ir minkyti ją yra paprasčiau negu trapiąją ar štrudelių tešlą…

Pagaminau per 45 min. (Turint stipresnes ir vikresnes rankas, galima ir per pusvalandį apsisukti)

Idėja iš “Didžiosios kepinių knygos”

Skonį įvertinčiau 8 balais iš 10 (tai yra puikus kasdienis pyragas – kvepiantis vanile, minkštas ir skaniai sviestuotas, t. y. – geras pyragas. Labai geri ir puikūs pyragai turi pasižymėti rafinuotumu, todėl savo kūriniui skiriu tik 8 balus)

Sudėtingumas – 1 iš 5.

Reikia:

• 150 g varškės (bet kokios)
• 6 v. š. pieno
• 6 v. š. aliejaus
• 150 g cukraus
• 4 a. š. vanilinio cukraus
• 300 g miltų
• 1 pak. kepimo miltelių (30 g)
• 100-125 g sviesto
• 50 g migdolų drožlių
• riebalų skardai patepti bei folijos

Varškę sumaišyti su pienu, aliejumi, 75 cukraus ir 2 a. š. vanilinio cukraus. Miltus su kepimo milteliais persijoti, pusę įmaišyti į vaškės masę, likusią pusę teks jau įminkyti. Dar pagal receptą siūloma pagardinti tešlą razinomis. Aš jų neturėjau, ir nedėjau, skanu ir be jų.

Orkaitę įkaitinti iki 175 temperatūros, išlydome sviestą. Išteptoje riebalais skardoje iškočiojame tešlą, ištepame lydytu sviestu, tolygiai pabarstome likusiu paprastu ir vaniliniu cukrumi, taip pat tolygiai išdėstome migdolus. Prieš kepant reikia uždengti keliose vietose įplėšta riebalais ištepta folija (būtinai), ir kepti apie 20 min. (Aš kepiau 22).

Ir štai jis – neįmantrus, kvepiantis vanile, maloniai traškantis migdolais, minkštos tešlos, sviestiškas-cukriškas šeštadieninis pyragas.

P.S. Skaniausias – atvėsęs, bet šviežias.